gaiktelėti

gáiktelėti, -ėja (-ia), -ėjo intr., tr. staiga surikti; prunkštelėti juoku: Tokiu plonu balseliu gáiktelė[jo], tai nė negirdėjo Gs. Gaiktelėsi (prašneksi) gal ką nors? rš. | Kažkas jau net gaiktelėjo nebeištverdamas juoku rš.